BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tikrai ne tau čia spausti.

2008-10-18 parašė Cowgirl

Rytas.

Vėl tas pats monotoniškas rytas. Pykčio ir šleikštulio vedama ji eis link automobilio. Spaus kumščius ir linkės jam nusilaužti koją. Vėliau gailėsis. Ne, ne jo. Savęs, nes viskas pasisuks prieš ją pačią.

Jie nekalbės. Tyla spengs jos ausyse. Įtampa tarp jų sieks viršų. Kartais. Labai retai jis prabils apie orą arba politiką. Kitas variantas - skandins jų problemose. Ji šauks arba stengsis ignoruoti.

Ji pasistengs užsimiršti, kur yra. Kiek galėdama rems kojas į grindis. Kartais ji bijos. Nugrimzti į rūko bedugnę. Kartais tikėsis kur nors atsitrenkti.

Kartais ji vos vos nepratrūks. Kartais ji nurys ašarų gumulus.

Jeigu pasitaikytų stebuklo trupinys - ji girdės muziką. Nebūtinai jos skonio, bet. Tada ji šypsosis ir jai pavyks ignoracijos procesai.

Jie sustos prie pilko pastato. Ji susirinks visus daiktus. Atsigręš. Kartais pasakys paniekos kupiną „Iki“. Kartais visai nuoširdų. Vėliau smarkiai užtrenks duris ir neatsisukdama eis link kitų durų. Tikėsis, kad jos niekas nematė išlipant iš to automobilio. Tikėsis, jog jis pagaliau paliko.

Diena.

Dvi mergaitės žaidžia lapų krūvoje.

- Kaip joms gera.

- Aš taip negalėčiau. Gal kur nors kaime, bet ne vidury miesto.

- Ne, jūs nesuprantat. Jos žaidžia ir nieko aplinkui nemato. Jos visiškai nerūpestingos. Joms nereikia. Jos mėgaujasi.

- Kažkas taip idealiai surinko tuos lapus.

- O jos ten išsimaudė.

Lyg sulėtintame filme. Lapai sukosi. Jos krito ir kėlėsi. Negirdėjau jų juoko. Bet jis buvo ir šypsojosi. Nuoširdus ir saldus.

Naktis.

Ji lyg miegojo, lyg buvo pabudusi. Tada pajautė ašarą riedančią sausu skruostu. Dar niekada, niekada ji nesijautė tokia sunki. Nepakeliamai. Net negraužiama, o suvalgyta skausmo. Tada pabudo. Tamsu. Nežinia kodėl, bet pirmiausia pagalvojo apie Jį. Bet Jo nebuvo. Ji ir nesitikėjo -  tiesiog galvojo. Ji stengėsi visiems įrodyti, jog ji to nedarė. Bet tai buvo ne visai tiesa. Ji susimąstė, jog galvojo. Apie tai. Ir ne kartą. Tada ji nuėjo pas klasės auklėtoją. Tirštas, taip pačiai sunkus kabinetas. Bet švietė saulė. Išdavikė. Lyg nerūpėtų jai, jog aš nebe čia.

Cigarette.

Rodyk draugams

Let me see you stripped.

2008-10-12 parašė Cowgirl

Heidy Ho.

Mėgaukitės kartu. Aš ir vėl savo bloge. Skanumėlis.

Gal kas turi pasiūlymų, kaip tinkamai pasiruošti matematikos kontroliniui? Pageidaučiau, jog mintys būtų sutelktos ties ja. Bet kurgi. Nea.

Šą. Paklausykit. Shiny Toy Guns. Stripped. Su tokia daina galiu ir pasroviui plaukti.

Penktadienis. Gimtadienis. Hm, ne mano aplinka. O žmonės. Visi labai skirtingi. Pradedant nuo fyfos berniuko, baigiant metalistu. O man kas. Aš buvau aš. Šokau. Lengvai, nemačiau nieko aplink. Man buvo gera. Man buvo gera jausti tuos virpuliukus, dar gerai žinomus kaip Let me hear you cry. Just for me.

Negėriau. Gal dėl to ir buvo keista, jog jie darė pratęsimą. Kažkur toli.

Aha. O jis. Menininkas. Groja gitara. Bet ne man. Mes tai žinojom. Jis pažadėjo: „Mes dar būtinai pašnekėsim“. Aš (tyliai) „Tu manęs net neprisiminsi“. O, aš gera orakulė.

Kiti. Ant jų kaktos parašyta, jog nori tik vieno. O taip. Ignoracija. Man to nereikia. Ta prasme to, ką jie siūlo.

Mane nustebino ir šokiravo. Galvojau, jog Jam Ji yra viskas, ko jis nori. O pasirodo. Tai buvau aš. Ne, ne viskas, ko Jis norėjo, bet tai, ko Jis ieškojo. Palaukit, čia jau man paranoja. Pasakė, o aš patikėjau. Kodėl jaučiuosi tokia kvaila mergaitė? Kodėl, kai šneku su Juo, nenoriu visko sugadinti, noriu pasirodyti ideali. Juk neturėtų man rūpėti, tiesa? Dėl mano pažado, dėl manęs. O ką aš darau?

Aš. Jau galvoju. Ir noriu Jo balso ir veido. Bet ne širdies. Žinau, jog neatiduos.

Ellė sakė, jog baigčiau. Aš jai sakiau tą patį. Bet mes negalim. Bijau, kad jau sunku bus ir besustoti. Tokia jau aš. Pasiduodanti, bet nenorinti.

Mes mąstėme. Ką pasirinktumėme, jei turėtumėme just one day. Abi pasirinkom uždraustus vaisius. Ievos sindromas?

Man patinka. Pagalvojau. Žodis Agonija. Dar man patinka vardas Ana. Ir dar Caroline. Nes tariasi ne paprastai, o Kerolain. Chi.

Aš vėl į pievas ir klonis.

Kalbėjau su Mr. Pathetic. I’ve lost nothing. And I’ve got nothing. Bet drebėjau su juo kalbėdama. Bijojau. Kada nors bus geriau. Juk žinau. Cha.

Nusivedžiau Jį į savo šalį. Juk žadėjau. Ėjom pėsčiomis.

Myliu? Ne. O noriu?

Shh.

Rodyk draugams

Šioje vietoje turėtų būti įdomus pavadinimas.

2008-10-03 parašė Cowgirl

Na ką gi. Penktadienis. Neplanavau šiandien sėsti prie kompiuterio totally. Gerai, sudėkime viską į lentynėles.

Šiandien buvo mokytojų diena. Padėjau organizuoti renginį. Nesiskųsiu, įsivaizduojat? Smagu buvo. Daug juoko. Keistai kažkaip, bet gerai.

Kažkurią naktį niekaip nesisekė užmigti, tad išnagrinėjau savo telefoną, o tiksliau - išsaugotus pranešimus, ir padariau tokias išvadas:

1) Aš visada tokia buvau. Jau nuo 2007 metų. Tokia, kuriai visada patiko kurti ar išgyventi savas ar nelabai problemas. Tik skyrėsi tų problemų sunkumo lygis.

2) Dažniausiai viską rašau naktį. Labiausiai nustebinęs įrašas - po knygos “Geltona siena” sukurtas prozos kūrinys - 3 valandą nakties. Nepamirškime lengvos stadijos isterijos. *happy face*

3) Supratau, kad noras rašyti nėra tiesiog laikinas laiko prastūmimas.

Jie man ne autoritetai. Na, jis tai tikrai. Pathetic asshole. Gerai, pažadėjau sau, kad to nedarysiu. Aš tikiu, kad jis susipras. Jooo, optimistų akimirkos. Cha.

Mama, we all gonna die.

Beje, žinot ką? O gi. Man patinka ruduo. Nes per daug gražus jis, kad nepastebėtum. Bet ne visada. Gražus tada, kada savo kojas sumerki į žemiškų lapų upelius. Gražus tada, kada ausyse skamba gilios melodijų versmės, o tu eini glostydama savo rudnosiuką šaliką. Gražus dar tada, kada pilkame kambario fone matai vėjo liūliuojamus medžius. Tada atrodo, jog saulė šviečia tik jiems, o tau tik suteikta teisė tuo gėrėtis. Siaubas. Man patinka ruduo. Et, tebūnie.

Aš dar kartą įsitikinau, kad permatau žmones kiauriai. Plojimai? Aš pavojinga. Chi.

Ir viską užbaigiu nuostabiais gitaros akordais. Tylos.

Sleep sleep my darling…

Rodyk draugams

Nė motais.

2008-09-30 parašė Cowgirl

Pavargau. Aš stengiuosi stengiuosi ir dar kartelį pasistengiu. O kas iš to? Nieko. Ignoracija, apatija, šaltas žvilgsnis man. Už ką? Aš tik ir sukiojuosi iš kampo į kampą, lyg vergė Izaura. Gal jums to? O gal to? Ko nors trūksta? Gerai, be abejonės atnešiu.

Atsibodo. Rodau jausmus. Čia tai jau apskritai viršūnė! Aš, toji, kurios niekas neperkąs ir nenuplėš tų kaukių. Tai jau taip, pasvajok. Rodau jausmus, nes noriu atsako. Ne, ne vaikinui. Jų man nereikia. Oficialiai, aiškiai ir sušiktai konkrečiai. Girdėjot? Nesakyk, kad mano tonas per aukštas, o aš velniška po(chu)istė. Kas tu toks? Ir apskritai, kokia dar po(chu)istė? Stengiuosi, kaip tik galiu. Lankstydamasi, šliauždama ar vaikščiodama sienom. Sten - giuo - si . Aišku ar dar vis nelabai?

Ir nenoriu aš to laimingojo blogo. Supraskit, man taip neišeina. Tai jau taip, suprasit. Ne tokie jūs.

Kiek dar? Kaip ilgai dar turėsiu kovot už būvį. Negi taip bus ir po mokyklos baigimo? A, tiesa. Tada prasidės gyvenimo mokykla. Nenoriu. Kaip jums tai paaiškinti? Nusilenk, leiskis sutryptas, leiskis būti suterštas. O kur mano? Mano aš, mano principai ir perpučiami jausmai. Be abejonės, kaip galėjau nepastebėti, jog jums tai nė motais.

Kodėl? Aš negaliu iš tiesų būti ta po(chu)iste. Kodėl turiu sirgti svetimomis bėdomis, užuot nustojus skęsti savosiose? Jūs esate nedėkingi. Totaliai.

Kiek galiu kautis dėl populiarumo, lyg tai būtų paskutinis duonos kąsnis, lemiantis mano paskutinius arba pirmus atodūsius? Nereikia man jo. Tai kodėl čia isterikuoju? Kas žino? Nagi?

Ir nežinau, ką dar čia privelti, nes aš tuščia. Dėl ko? Dėl aplinkybių? Ne, jos visgi nekaltos.

Ir nežinau.

Ir nežinau.

Ir nė motais.

Rodyk draugams

Angeliškai po velnių.

2008-09-24 parašė Cowgirl

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Sveiki. Ar
nelabai? Man tai tikriausiai temperatūra paveikė ir smegenis, tad ta proga
nutariau ir parašyti.Aš žinau. Žinau. Labai žinau. Esu užtikrinta ir to noriu. Laimės pilnos kelnės.
Na, gerai, ironizuoju. Bet, aš tikrai visai nesupykčiau, jei dabar būčiau
laiminga, net labai. Nes. Aš žinau.Pasirašysiu, kad nepamirščiau, o jeigu netyčia numirsiu, tai perduokit Ellei. Aš
tikiu, kad jūs žinote, kas ji tokia.
Tai va:
Numeris vienas: Grįšiu ten, į namus. Spraginsiuosi kukurūzus, žiūrėsiu TV,
kalbėsiu. Negirdėsiu šaukimo, nespringsiu ašaromis ir nebūsiu it įtempta styga.
Numeris du: Man nerūpės ką mano Jie - viršesnieji. Išsidažysiu lūpas ryškiai
raudona spalva, susikelsiu plaukus (man taip niekada netiko), apsirengsiu taip,
kaip man atrodo gražu,

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

à la chaos.
Numeris trys: Neapleisiu juodo nagų lako ir man nerūpės, kad mano draugių
šventuolės mamos pagalvos, jog aš velnio vaikas.
Numeris keturi: Eisiu į klubus tam, kad žinočiau, jog aš ne jų. Žaisti, žaisti,
žaisti ir dar kartą žaisti.

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Numeris
penki: Šoksiu taip, kad pajusčiau ląsteles, dainuosiu taip, kad skaudėtų balso
stygas, kalbėsiu taip, kad girdėtų net nesiklausantieji.

Numeris
šeši: Su Elle išvažiuosim autostopu. Kur nors. Bet kur.

Numeris
septyni: „Jis žaidžia su mirtimi tam, kad pasijustų gyvas. Išeik iš šio kūno,
tu jau išaugai iš jo“.

Numeris
aštuoni: Maištas scenos baimei. Fuck you! Eisiu dainuoti į karaokės barus. Po
velnių, turiu aš tą balsą.

Numeris
devyni. Būtinai būtinai būtinai. Užlipsiu ant stogo. Tam, kad matyčiau daugiau.

Numeris
dešimt. Įamžinsiu. Viską. Juoką, ašaras, tai, ko nevalia minėti, kutenimą,
drugelį pilve ir ne tik, kaltę, graužatį. Viską, viską, viską. Noriu. Visko.

Niekada
nepaliksiu tavęs, muzika. Ar pagalvojai, kad tau labai gerai? Tu beveik visiems
reikalinga. Tu turi daug gerbėjų. Daug. Labai. Ne, nepavydžiu tau. Dėkoju tau.

„One good
thing about music: when it hits you, you feel no pain“.

Noriu
šaukti. Garsiai garsiai garsiai. Noriu viską kartoti po tris kartus.

Noriu
mėtinių bučinukų, šokoladinio apkabinimo, braškinio prisilietimo, kreminio
juoko.

Noriu.

Ne.

Rodyk draugams

Sūru.

2008-09-19 parašė Cowgirl

Sveiki! Labai jau seniai čia bebuvau. Pasiilgot? Nekalbėkit, kam tos gėlės, atsakymą ir taip žinau.
Spėkit?
Sėdžiu čia sau ir mėgaujuosi. Kuo? Ogi arbatos puodeliu (man mat gerklę skauda), kilometrine kaldra, bandele su cinamonu (dėl skonio nesiginčijama) ir muzika. Toooookia ekstazė, tokia būsena, kad sunku ir paaiškinti.
Aš ne viena. Aš su depresija. Ji manęs taip pat pasiilgo ir drįsčiau teigti, jog netgi labai.
Aš paskendus.
Muzikos ritme, jos žudančiuose žodžiuose. Aš pakasta po apatijos akmenimis. Man žiema. Suprantat? Žinau, kad ne.

Aš čia taip išanalizavau, kad Jie dainuoja apie gyvenimą. Jie patys jo nesusitvarko. Jie drįsta man aiškinti, ką blogai darau. Aš tolerantiška jūsų nuomonei, bet ji man nerūpi. Taip, labai logiška. Ahaaa.

Šiandien, kokią valandą aš buvau laisva. Laužiau stereotipus. Ir man nerūpėjo. Buvo gerai, buvo tai, ko reikėjo. If you’ll jump off the edge, would you feel free?

Man keista. Man keista visa ta anglų kalbos pamokų grupė. O aš kvailė. Stengiausi būti draugiška. Bet jie. Damn them, agree? Aš draugiška, bet į užpakalį be muilo nelįsiu. Pažadu. Oficialiai. Kitą pamoką būsiu tokia, koks yra Jis. Tai vadinama I hate you, you hate me and everyone’s happy. Nežinau, kodėl čia šneku angliškai. Kokio velnio?

Nieko nebekuriu. Nieko. Absoliučiai.
Per daug. Minčių. Į vieną kažką sudėti per daug sudėtinga mano galvai. Gal, kada nors, kai bus per sunku, kad pakelčiau ir neščiau.

Pathetic. Man patinka šis žodis. Jis taip lengvai slysta liežuvio galu ir pasiekia tavo odos lopinėlį jį įbaugindamas. Cha. Oda negali būti įbauginta.

Nekenčiu. To, kaip jie vaidina grietinėlę. Nekenčiu žmonių, kurie mano esą aukščiau visko. Aš jums jaučiu didelę neapykantą, bet to neparodau. Tiksliau iki šios dienos istorijos pamokos. Gana. Supraskit, aš turiu savo grietinėlę. Ne jums tokia garbė. Man nerūpi, kas jūsų tėvai ir kokio prestižo namą turit. Man nusispjaut, suprantat? Dabar suprasit. Kam jaust neapykantą, jei ją kaupi savy. Aš noriu ją parodyt. Taip, aš bjaurybė. Bet ne tokia, kokie yra jie. Ir man gerai. Bus. Nes aš būsiu aš, o ne ta, kurios jie taip nori. Sudaužysiu tą nuotraukos rėmelį ir išlipsiu iš stiklo nesusižeidus. Pajauskit.

Gero vakaro. Geros apatijos. Skanios arbatos. Nuoširdaus juoko. Juk toks yra pats rečiausias.

Rodyk draugams

Neskaityk. Neįdomu. Nejuokauju.

2008-09-10 parašė Cowgirl

Žooodžiu.

Įprastinė diena. Du kontroliniai per dieną, o dar tik antra savaitė, kaip mokausi. Aš visada sakiau, kad švietimo ministerija idealesnė ir būti negali.

Šiais metais tapau išsisukinėjimo meistre. Good girl gone bad.

Sapnavau idealų, visiškai idealų sapną (apgailestauju, bet teks jus nuvilti, jame nebuvo porno). Gaš, galėjau niekada nepabusti.

Apatija. Ironija. Sarkazmas. Va ko jam šiandien reikėjo. Ir gavo. Jis. Visa tai.

Ellė: Ką?

Aš: Tu gal šikna, o ne ausim klausyk?

Va taip va būna.

Sugalvojau, kad noriu būti druska su pipirais. Vieniem per aštri, kitiem per daug. Tačiau visada tinkanti. Saugiai patiekta ant nebylaus stalo.

Ash - Vampire love.

Gražu.

Prisiminau Paryžių. Nekenčiu nostalgijos.

Paris

Rodyk draugams

Pabusk (?)

2008-09-04 parašė Cowgirl

Man pikta ir lūdna. Fone lietuviška, liaudiška muzika. Ne bet kokia, o sušiuolaikinta. Ne juokai tau čia. Šiaip ar taip, labai jau liūdna ji man. Nežinau, kokiu būdu dainos senovėje pralinksmindavo žmones. Kiti laikai, kiti žmonės (?).

Apsikrovus namų darbais nuo pirmadienio. Gi turiu mokytis, egzaminai ir dar kartą egzaminai. Visi tik ir taikosi tai priminti. O man gal ir gerai, gal mano svajonių profesija ir yra šlavėja. Yay. Kodėl ne, varinėji sau su kibirais ir šluotom. Smagumėlis.

Namai slegia. O išlėkti kada noriu ir kur - neišeina. Vėl tas jausmas, kad nieko nespėju. Per daug viskas slegia.

O aš noriu. Eit. Griūti į pievą. Aplankyti kapines. Gražias. Ir ne bet kaip, o saulei šviečiant. Noriu apkabint drugelius.

Nustok. Džiaukis šia diena. Džiaugiuosi. Itin.

Skauda šoną ir pavargau.

Padariau skundų knygą čia. Na ir gerai, mano blogas. Su savim nesusitvarkau, tai dar galvosiu, ką tu manai. Na ne, nesulauksi. Supranti, nieko asmeniško, tik šiaip.

Ji ėjo. Senu, iki kaulo įgrisusiu šaligatviu šalia seno, įgrisusio šviesoforo. Bet šį kartą viskas buvo kitaip.

Ji pamatė. Grupelę tokių, kokių ji laukė. Tokių kitokių. Jos. Jai.

Jie buvo berods penkiese.

Pirmoji, jų lyderė. Šalta ir draugiška. Tvirta, bet jautri. Su šypsena.

Antroji. Ją Ji prisimina labiausiai. Ruda, seksuali apranga ir plunksniniai sparnai. Lengvi, kaip drugeliai, kuriuos Ji taip dievina.

Trečiasis. Jis. Aukštas, balta bliuska. Kai jis Ją apkabino Ji tenorėjo, kad Žemė sumautai sustotų. Ji jautėsi ypatinga, kvėpuojanti, gyva, šilta, pastebėta.

Kitų dviejų neįsiminė. Bet pastarieji buvo tokie, kokių reikėjo.

Jie Ją patebėjo. Ji žinojo, kad Ji ypatinga. Bet dabar viskas atrodė pernelyg nuostabiai. Ir dėl to ji bijojo.

Jie Ją pasikvietė. Kažkur užkampyje. Jie žaidė prancūzišką žaidimą. Nuostabų. “Išsipildys ar ne”. Jie juokėsi. Dėl jausmo.

Viskas buvo idealu. Sumautai idealu. Viskas buvo ne taip. Ilgiuosi. Nepamiršiu. Ne.

06:50 Kelkis, kale.

Rodyk draugams

O tu pabandyk.

2008-09-02 parašė Cowgirl

Va taip. Antradienio vakaras. Pirma diena mokykloje. Na, pirmas blynas juk turi būti ne per geriausias. Norių blynų. Tų - širdutės formos. „Suvalgyk mano širdutę“. Juokinga. Ne? Negi neturi humoro jausmo? Eh, tu sakai, kad mano humoras nevykęs. Atkirskit už mane. Pavargau. *Susigėsta*

Nežinau. Nėra nuotaikos kažkaip. Blogai. Savo vakarą jau susiplanavau nuo A iki Ž. Bet nesakysiu tau. Kopijavimas yra neteisėtas. Kažkur girdėjau.

Neturiu įdomaus ką pasakyti. Na, bemaž niekada neturiu, bet.

Pažerkim mūsų kalbos perliukų?

Tikybos pamoka. Aš: O šš..šventas Juozapai!

„Žiūrėk, dabar tave pabučiuosiu, pasigrobsiu šią šypseną ir įspausiu ją amžinai į savo lūpas“. (Melissa P.)

Gero vakaro, mielas žmogau. Jei negali vaikščiot, skrisk :)

Et

Rodyk draugams

Na ir gerai.

2008-08-30 parašė Cowgirl

O man liūdna.

O aš pradėjau rašyti lietuviškom raidėm.

O aš dūstu.

O tau juk nerūpi.

Ir eik velniop.

Ir tu.

Ir visi.

Ir vasara baigėsi.

Ir aš pasiilgsiu.

Labai. O man labai blogai.

Nebus.

Nei saulės.

Nei mano vėjo. Bus kitas.

Ne tas.

Ir apskritai.

Kas tie sentimentai?

Ir kodėl man?

Ačiū.

Man, be abejo, jų labai reikia.

Ir praėjo.

Ta vasara.

Turiu omeny.

Ir dabar liūdna daina groja.

Ir gerai. Tegu.

Žudo.

O man gerai.

Ne, negerai.

Bet vis tiek eik velniop.

Turiu eit folijos pirkti. Smagumėlis.

O aš juk nenoriu. Man vienai.

Negerai.

Jis sako, kad ruduo jam patinka.

O kad matyčiau jo akimis.

Kodėl vasaros tinkamai praleisti nemokėjau.

Bet aš jos ilgėsiuos.

Jau dabar žinau.

Et ir gerai. Super.

O man gal ir patinka ironija.

Tai tiek.

Gero tau vėjo.

Ir saulės.

Oi ne, palauk.

Žiemą ji šviečia per daug retai.

Nu nieko, pasitaisysiu.

Vasara. Nėra.

Rodyk draugams