BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘nuo šiol kitaip brūkšnelis ir taškas’

Nuo šiol kitaip.

2009-12-30

Kodėl? Nes jau tiesiog gana. Be abejo, galėjau ir šiek tiek greičiau tai sumąstyti, bet padarykime tai sentimentaliu seilėjimusi ir pridėkime etiketę „Bebaigiant Šiuos Metus“.

Tapti laimingu tiesiog per daug banalu. Ar įsivaizduoju save viskuo patenkintą ar ramią ar harmoningą? Ne. Prašau, negi visi turėtų būti panašūs į tave?

Kodėl man reikėtų būti tokiai primityviai ir norėti meilės-seilės? Taip, vilioja visas tas intymumas ir trauka ir magnetiškumas ir tas ir anas. Nu ir kas? Jo nėra.

Ir man jau beveik iš dalies truputį labai visiškai atsibodo jaustis kaltai, kuomet kiekvienąkart turiu kurį nors atstumti ir likti Miss Bitch. Ir nesiruošiu čia dūsaut - oi, tai tu mane tokią padarei, tai tu esi tas, kurį mylėjau ir mylėsiu. Tu priežastis, bet pasekmės jau mano akorduose. Grįžtant prie temos, kam man reikia užsikrauti tas nesąmones ir jaustis kalta, kad kažkam daužau širdis? Juk iš pat pradžių žinote, kad aš nesu normali.

Ir niekas, absoliučiai niekas niekada nemokės įvertinti kokia ypatinga aš esu. Aš esu persismelkusi ypatingumu. Ir tik aš tai suprantu, nors žino jie visi. Tik neseniai supratau, koks visgi ginklas yra grožis, manieros, kalba, flirtas, kūno judesys.

Ir nemanykit, kad čia aš “Morališkai Sužlugus”. Ne. Anaiptol. Taip - man būna liūdna, aš noriu užmerkt akis, aš noriu laiką tai pristabdyt, tai paleist beprotišku greičiu, bet aš galiu rasti patogumą skausmo diskomforte.

Taip, aš daug ko nesuprantu, į daug ką atsakyti negaliu ir, greičiausiai, negalėsiu. Tačiau tai ir yra nesusipratimų magija. Reikėjo nepažinti tavęs? O galbūt nei vieno kito?

Pikta ir kartu ironiška, jog vien rašau apie tave, apie kitus. Pasakyk, tu bent skaitai. Ir aš nepadėsiu klaustuko, nes, jei atvirai, man tikrai šiek tiek visai labai atsibodo užduoti klausimus ir negauti atsakymų. Ne, gana. Man to tiesiog nereikia.

O ką daryti, jei turi centimetru meilės daugiau? Nusipirk katę ir glostyk jos kailį. Juk santykiuose ne kitaip - vienas glosto, kitas mėgaujas. Na, būna ir tokių, kurie bėga. Bet čia jau manasis variantas.

O tu juk nemoki būti universalus - pasiversti tuo, ką kažkas nori matyti. Taip, tave supa daugybė žmonių, bet kur jie išeina, kai užgęsta spalvotos šviesos? Ir aš nesakysiu, kad būčiau likus šalia, nes tu tai labai gerai žinai.

Mano draugė sako esanti gera orakulė ir kad jūs gailėsitės ir taip toliau, ir panašiai. Bet man tai nesvarbu. Nesigailėk. Tau užteks žinoti, ką žinai. O tu žinai.

Ir, patikėk, nenoriu, kad kas nors sugrįžtų. Nuoširdžiai. Kam man antro karto, jei neturėjau pirmo. Negali prarasti, ko niekad neturėjai, ar ne taip.

Aš neklausiu, nes aš tiesiog žinau.

Tai štai kaip baigiasi mano pasakos. Nereikia kristi po kojomis niekam. Nes tas niekas užstoja tavo saulę.

Aš ilgą laiką gyvenau savo sukurtame pasaulyje. Ir, patikėkit, jis man patiko labiau. Nėra nieko, kas trukdytų sugrįžti.

Nebereikia nieko, kas galėtų bent šiek tiek sugadinti mano unikalumą. Nes nesuprasti reiškia gadinti. Bent jau teoriškai.

Ir aš nebesusimausiu. Ir man patiks Smagumų Ieškojimo Dėsnis.

Nes aš sumautai nuostabi. O nuostabūs žmonės turi išmanyti, kaip gyventi.

Kodėl? Nes tiesiog gana. Kodėl? Nes aš taip pasakiau.

Ir nestok man skersai kelio, privilegijas perimu aš.

Nuo šiol kitaip.

Rodyk draugams