BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2008

Nė motais.

2008-09-30

Pavargau. Aš stengiuosi stengiuosi ir dar kartelį pasistengiu. O kas iš to? Nieko. Ignoracija, apatija, šaltas žvilgsnis man. Už ką? Aš tik ir sukiojuosi iš kampo į kampą, lyg vergė Izaura. Gal jums to? O gal to? Ko nors trūksta? Gerai, be abejonės atnešiu.

Atsibodo. Rodau jausmus. Čia tai jau apskritai viršūnė! Aš, toji, kurios niekas neperkąs ir nenuplėš tų kaukių. Tai jau taip, pasvajok. Rodau jausmus, nes noriu atsako. Ne, ne vaikinui. Jų man nereikia. Oficialiai, aiškiai ir sušiktai konkrečiai. Girdėjot? Nesakyk, kad mano tonas per aukštas, o aš velniška po(chu)istė. Kas tu toks? Ir apskritai, kokia dar po(chu)istė? Stengiuosi, kaip tik galiu. Lankstydamasi, šliauždama ar vaikščiodama sienom. Sten - giuo - si . Aišku ar dar vis nelabai?

Ir nenoriu aš to laimingojo blogo. Supraskit, man taip neišeina. Tai jau taip, suprasit. Ne tokie jūs.

Kiek dar? Kaip ilgai dar turėsiu kovot už būvį. Negi taip bus ir po mokyklos baigimo? A, tiesa. Tada prasidės gyvenimo mokykla. Nenoriu. Kaip jums tai paaiškinti? Nusilenk, leiskis sutryptas, leiskis būti suterštas. O kur mano? Mano aš, mano principai ir perpučiami jausmai. Be abejonės, kaip galėjau nepastebėti, jog jums tai nė motais.

Kodėl? Aš negaliu iš tiesų būti ta po(chu)iste. Kodėl turiu sirgti svetimomis bėdomis, užuot nustojus skęsti savosiose? Jūs esate nedėkingi. Totaliai.

Kiek galiu kautis dėl populiarumo, lyg tai būtų paskutinis duonos kąsnis, lemiantis mano paskutinius arba pirmus atodūsius? Nereikia man jo. Tai kodėl čia isterikuoju? Kas žino? Nagi?

Ir nežinau, ką dar čia privelti, nes aš tuščia. Dėl ko? Dėl aplinkybių? Ne, jos visgi nekaltos.

Ir nežinau.

Ir nežinau.

Ir nė motais.

Rodyk draugams

Angeliškai po velnių.

2008-09-24

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Sveiki. Ar
nelabai? Man tai tikriausiai temperatūra paveikė ir smegenis, tad ta proga
nutariau ir parašyti.Aš žinau. Žinau. Labai žinau. Esu užtikrinta ir to noriu. Laimės pilnos kelnės.
Na, gerai, ironizuoju. Bet, aš tikrai visai nesupykčiau, jei dabar būčiau
laiminga, net labai. Nes. Aš žinau.Pasirašysiu, kad nepamirščiau, o jeigu netyčia numirsiu, tai perduokit Ellei. Aš
tikiu, kad jūs žinote, kas ji tokia.
Tai va:
Numeris vienas: Grįšiu ten, į namus. Spraginsiuosi kukurūzus, žiūrėsiu TV,
kalbėsiu. Negirdėsiu šaukimo, nespringsiu ašaromis ir nebūsiu it įtempta styga.
Numeris du: Man nerūpės ką mano Jie - viršesnieji. Išsidažysiu lūpas ryškiai
raudona spalva, susikelsiu plaukus (man taip niekada netiko), apsirengsiu taip,
kaip man atrodo gražu,

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

à la chaos.
Numeris trys: Neapleisiu juodo nagų lako ir man nerūpės, kad mano draugių
šventuolės mamos pagalvos, jog aš velnio vaikas.
Numeris keturi: Eisiu į klubus tam, kad žinočiau, jog aš ne jų. Žaisti, žaisti,
žaisti ir dar kartą žaisti.

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Normal
0

false
false
false

MicrosoftInternetExplorer4

Numeris
penki: Šoksiu taip, kad pajusčiau ląsteles, dainuosiu taip, kad skaudėtų balso
stygas, kalbėsiu taip, kad girdėtų net nesiklausantieji.

Numeris
šeši: Su Elle išvažiuosim autostopu. Kur nors. Bet kur.

Numeris
septyni: „Jis žaidžia su mirtimi tam, kad pasijustų gyvas. Išeik iš šio kūno,
tu jau išaugai iš jo“.

Numeris
aštuoni: Maištas scenos baimei. Fuck you! Eisiu dainuoti į karaokės barus. Po
velnių, turiu aš tą balsą.

Numeris
devyni. Būtinai būtinai būtinai. Užlipsiu ant stogo. Tam, kad matyčiau daugiau.

Numeris
dešimt. Įamžinsiu. Viską. Juoką, ašaras, tai, ko nevalia minėti, kutenimą,
drugelį pilve ir ne tik, kaltę, graužatį. Viską, viską, viską. Noriu. Visko.

Niekada
nepaliksiu tavęs, muzika. Ar pagalvojai, kad tau labai gerai? Tu beveik visiems
reikalinga. Tu turi daug gerbėjų. Daug. Labai. Ne, nepavydžiu tau. Dėkoju tau.

„One good
thing about music: when it hits you, you feel no pain“.

Noriu
šaukti. Garsiai garsiai garsiai. Noriu viską kartoti po tris kartus.

Noriu
mėtinių bučinukų, šokoladinio apkabinimo, braškinio prisilietimo, kreminio
juoko.

Noriu.

Ne.

Rodyk draugams

Sūru.

2008-09-19

Sveiki! Labai jau seniai čia bebuvau. Pasiilgot? Nekalbėkit, kam tos gėlės, atsakymą ir taip žinau.
Spėkit?
Sėdžiu čia sau ir mėgaujuosi. Kuo? Ogi arbatos puodeliu (man mat gerklę skauda), kilometrine kaldra, bandele su cinamonu (dėl skonio nesiginčijama) ir muzika. Toooookia ekstazė, tokia būsena, kad sunku ir paaiškinti.
Aš ne viena. Aš su depresija. Ji manęs taip pat pasiilgo ir drįsčiau teigti, jog netgi labai.
Aš paskendus.
Muzikos ritme, jos žudančiuose žodžiuose. Aš pakasta po apatijos akmenimis. Man žiema. Suprantat? Žinau, kad ne.

Aš čia taip išanalizavau, kad Jie dainuoja apie gyvenimą. Jie patys jo nesusitvarko. Jie drįsta man aiškinti, ką blogai darau. Aš tolerantiška jūsų nuomonei, bet ji man nerūpi. Taip, labai logiška. Ahaaa.

Šiandien, kokią valandą aš buvau laisva. Laužiau stereotipus. Ir man nerūpėjo. Buvo gerai, buvo tai, ko reikėjo. If you’ll jump off the edge, would you feel free?

Man keista. Man keista visa ta anglų kalbos pamokų grupė. O aš kvailė. Stengiausi būti draugiška. Bet jie. Damn them, agree? Aš draugiška, bet į užpakalį be muilo nelįsiu. Pažadu. Oficialiai. Kitą pamoką būsiu tokia, koks yra Jis. Tai vadinama I hate you, you hate me and everyone’s happy. Nežinau, kodėl čia šneku angliškai. Kokio velnio?

Nieko nebekuriu. Nieko. Absoliučiai.
Per daug. Minčių. Į vieną kažką sudėti per daug sudėtinga mano galvai. Gal, kada nors, kai bus per sunku, kad pakelčiau ir neščiau.

Pathetic. Man patinka šis žodis. Jis taip lengvai slysta liežuvio galu ir pasiekia tavo odos lopinėlį jį įbaugindamas. Cha. Oda negali būti įbauginta.

Nekenčiu. To, kaip jie vaidina grietinėlę. Nekenčiu žmonių, kurie mano esą aukščiau visko. Aš jums jaučiu didelę neapykantą, bet to neparodau. Tiksliau iki šios dienos istorijos pamokos. Gana. Supraskit, aš turiu savo grietinėlę. Ne jums tokia garbė. Man nerūpi, kas jūsų tėvai ir kokio prestižo namą turit. Man nusispjaut, suprantat? Dabar suprasit. Kam jaust neapykantą, jei ją kaupi savy. Aš noriu ją parodyt. Taip, aš bjaurybė. Bet ne tokia, kokie yra jie. Ir man gerai. Bus. Nes aš būsiu aš, o ne ta, kurios jie taip nori. Sudaužysiu tą nuotraukos rėmelį ir išlipsiu iš stiklo nesusižeidus. Pajauskit.

Gero vakaro. Geros apatijos. Skanios arbatos. Nuoširdaus juoko. Juk toks yra pats rečiausias.

Rodyk draugams

Neskaityk. Neįdomu. Nejuokauju.

2008-09-10

Žooodžiu.

Įprastinė diena. Du kontroliniai per dieną, o dar tik antra savaitė, kaip mokausi. Aš visada sakiau, kad švietimo ministerija idealesnė ir būti negali.

Šiais metais tapau išsisukinėjimo meistre. Good girl gone bad.

Sapnavau idealų, visiškai idealų sapną (apgailestauju, bet teks jus nuvilti, jame nebuvo porno). Gaš, galėjau niekada nepabusti.

Apatija. Ironija. Sarkazmas. Va ko jam šiandien reikėjo. Ir gavo. Jis. Visa tai.

Ellė: Ką?

Aš: Tu gal šikna, o ne ausim klausyk?

Va taip va būna.

Sugalvojau, kad noriu būti druska su pipirais. Vieniem per aštri, kitiem per daug. Tačiau visada tinkanti. Saugiai patiekta ant nebylaus stalo.

Ash - Vampire love.

Gražu.

Prisiminau Paryžių. Nekenčiu nostalgijos.

Paris

Rodyk draugams

Pabusk (?)

2008-09-04

Man pikta ir lūdna. Fone lietuviška, liaudiška muzika. Ne bet kokia, o sušiuolaikinta. Ne juokai tau čia. Šiaip ar taip, labai jau liūdna ji man. Nežinau, kokiu būdu dainos senovėje pralinksmindavo žmones. Kiti laikai, kiti žmonės (?).

Apsikrovus namų darbais nuo pirmadienio. Gi turiu mokytis, egzaminai ir dar kartą egzaminai. Visi tik ir taikosi tai priminti. O man gal ir gerai, gal mano svajonių profesija ir yra šlavėja. Yay. Kodėl ne, varinėji sau su kibirais ir šluotom. Smagumėlis.

Namai slegia. O išlėkti kada noriu ir kur - neišeina. Vėl tas jausmas, kad nieko nespėju. Per daug viskas slegia.

O aš noriu. Eit. Griūti į pievą. Aplankyti kapines. Gražias. Ir ne bet kaip, o saulei šviečiant. Noriu apkabint drugelius.

Nustok. Džiaukis šia diena. Džiaugiuosi. Itin.

Skauda šoną ir pavargau.

Padariau skundų knygą čia. Na ir gerai, mano blogas. Su savim nesusitvarkau, tai dar galvosiu, ką tu manai. Na ne, nesulauksi. Supranti, nieko asmeniško, tik šiaip.

Ji ėjo. Senu, iki kaulo įgrisusiu šaligatviu šalia seno, įgrisusio šviesoforo. Bet šį kartą viskas buvo kitaip.

Ji pamatė. Grupelę tokių, kokių ji laukė. Tokių kitokių. Jos. Jai.

Jie buvo berods penkiese.

Pirmoji, jų lyderė. Šalta ir draugiška. Tvirta, bet jautri. Su šypsena.

Antroji. Ją Ji prisimina labiausiai. Ruda, seksuali apranga ir plunksniniai sparnai. Lengvi, kaip drugeliai, kuriuos Ji taip dievina.

Trečiasis. Jis. Aukštas, balta bliuska. Kai jis Ją apkabino Ji tenorėjo, kad Žemė sumautai sustotų. Ji jautėsi ypatinga, kvėpuojanti, gyva, šilta, pastebėta.

Kitų dviejų neįsiminė. Bet pastarieji buvo tokie, kokių reikėjo.

Jie Ją patebėjo. Ji žinojo, kad Ji ypatinga. Bet dabar viskas atrodė pernelyg nuostabiai. Ir dėl to ji bijojo.

Jie Ją pasikvietė. Kažkur užkampyje. Jie žaidė prancūzišką žaidimą. Nuostabų. “Išsipildys ar ne”. Jie juokėsi. Dėl jausmo.

Viskas buvo idealu. Sumautai idealu. Viskas buvo ne taip. Ilgiuosi. Nepamiršiu. Ne.

06:50 Kelkis, kale.

Rodyk draugams

O tu pabandyk.

2008-09-02

Va taip. Antradienio vakaras. Pirma diena mokykloje. Na, pirmas blynas juk turi būti ne per geriausias. Norių blynų. Tų - širdutės formos. „Suvalgyk mano širdutę“. Juokinga. Ne? Negi neturi humoro jausmo? Eh, tu sakai, kad mano humoras nevykęs. Atkirskit už mane. Pavargau. *Susigėsta*

Nežinau. Nėra nuotaikos kažkaip. Blogai. Savo vakarą jau susiplanavau nuo A iki Ž. Bet nesakysiu tau. Kopijavimas yra neteisėtas. Kažkur girdėjau.

Neturiu įdomaus ką pasakyti. Na, bemaž niekada neturiu, bet.

Pažerkim mūsų kalbos perliukų?

Tikybos pamoka. Aš: O šš..šventas Juozapai!

„Žiūrėk, dabar tave pabučiuosiu, pasigrobsiu šią šypseną ir įspausiu ją amžinai į savo lūpas“. (Melissa P.)

Gero vakaro, mielas žmogau. Jei negali vaikščiot, skrisk :)

Et

Rodyk draugams