BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dramblionės.

Rašom.

Ir kai norime pamiršti. Ir kai ausyse skamba muzika. Ir kai galvoje tuščia. Ir kai galvoje pilna. Ir kada koktu.

Rašom.

Ir tada, kai sako, jog jei neturi ko pasakyti - protingiausia patylėti. Ir kai tu nepaklūsti. Ir kai rašai, nes jau nori.

Mėlynos durys. Nedidelė patalpa. Tirštas oras, iš karto hipnotizuojantys ritmai, akinančios šviesos. Visi jau įpusėję.

- Einam čia, - tempiu Ellę už rankos.

Atsistojam viduryje. Jei jau atkreipt dėmesį - tai maksimaliai. Iš pradžių keista. Na, pradėti judėti ir visa kita.

- Užsimerk, - pasakau.

Kokį pusvalandį buvo labai nežemiška. Jaučiau, jog manęs beveik nėra. Yra mano protas, bet ir tas - be funkcijų. Buvo tik muzikos skonis ir kūno linijos, skiriančios šviesą nuo tamsių siluetų.

Išėjome. Trumpam. Atsigauti. Pažiūrėti į telefoną. Iš Jo - žinių net nulis.

Grįžome. Prieina kažkokie vaikinai.

- Gražiai šokat, merginos.

- Stebėjot, ar kaip?

Pasirodo, jie - draugės pažįstami. Ratelis. Mes - jo viduryje. Jie - aukos. Nepaprastai geras jausmas yra žinoti, jog jie stebi kiekvieną tavo judesio kryptį, kievieną apsisukimą. Vienas bando su manimi pašokti. Užsimerkiu. Nejaučiu. Mėgaujuosi.

- O tu atrodai pikta.

- Aš? Ne, tiesiog.

Valiūkiškas šypsnis ir aš jau toli. Nuo jo. Tegu lydi akimis. Ne jam.

Pamatau Ellę.

- Nualpsiu.

- Nieko nejaučiu.

- Aš irgi.

- Fuck it!

Priešpaskutinė daina. Ellė su kažkuo šoka. Aš irgi. Jis - su raudonais marškinėliais. Išgėręs. Jaučiau. Šokio ekstazė. Bet. Non stop galvojimas - kas, jei jo vietoje būtų Jis. Ir tokios mintys lyg tamsūs šešėliai gaubė. Visą laiką. Raudonojo rankos ant mano klubų. Mano sumišimas. Ne.

Pabaiga. Išėjau. Ir laimėjusi. Eidama namo dar keletą kartų sukausi gatvėje. Tamsu buvo. Švarios mintys. Nepriklausoma. Nuo nieko. Pakankamai lengva, kad pakilčiau?

O dabar.

Jaučiuosi toli gražu ne lengva. Greičiau jau lyg magneto traukiama žemėn. Kaltas Jis? Kuo? Kad turi geresnį variantą? Nekenčiu. Nes manau, jog jei jau jis (keturi žodžiai iš „j“ raidės) pasirinko ją, tai ji iš ties ypatinga. Jis nesirenka lėkštų. Ir tas taip siutina. Visgi kaltas jis? Ne, čia aš per greitai ir dažnai pasiduodu.

It seems so real to me. Synthetic ecstasy.

Noras gyventi tik sutapimais? Kaip ilgai?

Are you ready? Stop acting like you are.

Man jau bloga. Kada jūs visi nustosit būti rožiniais? Ir negi niekada nenustosit žaisti savo žaidimų? O dabar mes apsimesime laimingais, užsilipdysime šypseną su Moment klijais, susišukuosime tvarkingai plaukus, pasirišime kaklaraiščius ir mašinoje dainuosime iškylų daineles.

Ir aš vis dar noriu ant stogo.

Retro.

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Dramblionės.”

  1.   goosey rašo:

    man is tiesu net truksta zodziu aprasyti savo mintis, perskaicius tavo irasus

  2.   Ooh la fake rašo:

    *Hug*

Rašyk komentarą